Antrosios praktikos metu Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijoje perėjau prie savarankiško ugdymo proceso valdymo. Vedant istorijos ir geografijos pamokas, didžiausią dėmesį skyriau pamokos uždavinių konkretizavimui ir aiškių vertinimo kriterijų nustatymui, kas leido mokiniams geriau suprasti savo asmeninę pažangą. Taip pat aktyviai įsitraukiau į klasės auklėtojo veiklą, ugdydamas mokinių vertybines nuostatas ir stiprindamas emocinį klasės mikroklimatą.
PEDAGOGINĖ PRAKTIKA GLOBOJANT MENTORIUI
Atlikta
Panevėžio ,,Šaltinio” progimnazijoje
STEBĖTŲ PAMOKŲ PROTOKOLAI
01 ISTORIJA
02 GEOGRAFIJA
MANO VESTOS PAMOKOS
01 ISTORIJA
02 GEOGRAFIJA
KLASĖS AUKLĖTOJO ASISTAVIMAI
UGDOMOJI VEIKLA SU MOKINIAIS
Įrašo data
2026-02-12
Veiklos pavadinimas ir glaustas aprašymas
KĄ IŠMOKAU?
Supratau, kad planuojant vertybines veiklas, svarbiausia yra suteikti mokiniams saugią erdvę pasisakyti. Mentorės rekomendacijos leido geriau suprasti, kaip suvaldyti jautrias temas ir užtikrinti, kad diskusija netaptų asmeniškumų paieška. Išmokau, kad realūs pavyzdžiai yra kur kas efektyvesni už teorinį moralizavimą, nes mokiniai per juos gali saugiai pasitikrinti savo vertybines nuostatas.
Klasės valandėlė „Konfliktinių situacijų ir patyčių prevencija“. Kartu su mentore planavome ir įgyvendinome interaktyvią klasės valandėlę. Pagrindinis tikslas buvo padėti mokiniams atpažinti netinkamą elgesį ir rasti konstruktyvius sprendimo būdus. Parengėme probleminių situacijų korteles, kurios skatino mokinius ne tik klausytis, bet ir patiems aktyviai ieškoti išeičių iš simuliuojamų konfliktų.
KĄ VEIKIAU?
Dalyvavau diskusijoje su mentore, kurios metu atrinkome aktualiausius pavyzdžius apie patyčias ir tarpusavio santykius.
Prisidėjau prie situacijų modeliavimo: mokiniams skaičiau konkrečius pavyzdžius ir moderavau jų atsakymus, skatindamas argumentuoti savo nuomonę.
Stebėjau mokinių reakcijas ir fiksavau, kaip jie geba (ar negeba) atpažinti pasyvųjį smurtą bei ignoravimą.
Sukūriau refleksijos klausimus valandėlės pabaigai, kad mokiniai galėtų įsivertinti savo pasiryžimą padėti kitiems konfliktinėje situacijoje.
01
KLASĖS AUKLĖTOJO ASISTAVIMAI
KLASĖS DOKUMENTACIJOS TVARKYMAS
Įrašo data
2026-02-05
Veiklos pavadinimas ir glaustas aprašymas
KĄ IŠMOKAU?
Išmokau operatyviai valdyti ugdymo dokumentaciją ir supratau, kad tai nėra tik mechaninis darbas. Suvokiau, kad laiku pateiktas teigiamas grįžtamasis ryšys tėvams per elektroninę sistemą stiprina pasitikėjimą tarp mokyklos ir šeimos bei skatina tolimesnę mokinio motyvaciją.
Elektroninio dienyno administravimas ir komunikacija su tėvais. Asistavau mentorei tvarkant klasės dokumentaciją elektroninėje sistemoje TAMO. Veikla apėmė lankomumo fiksavimą, pažangos analizę ir informacijos sklaidą klasės bendruomenei.
KĄ VEIKIAU?
Peržiūrėjau ir suvedžiau duomenis apie mokinių lankomumą bei vėlavimus.
Sistemoje TAMO įrašiau pagyrimus mokiniams, padariusiems pastebimą pažangą istorijos ir geografijos pamokų metu.
Analizavau dienyno duomenis, siekdamas pastebėti pasikartojančias mokinių mokymosi ar lankomumo tendencijas.
02
KLASĖS AUKLĖTOJO ASISTAVIMAI
UGDYTINIŲ, KLASĖS BENDRUOMENĖS PAŽINIMAS
Įrašo data
2026-01-22
Veiklos pavadinimas ir glaustas aprašymas
KĄ IŠMOKAU?
Identifikavau pedagoginę problemą – mokiniai gerai žino teorines taisykles, tačiau praktinėje situacijoje dažnai pasirenka pasyvią poziciją dėl baimės išsiskirti. Suvokiau, kad klasės pažinimas yra nuolatinis procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Išvada tokia, kad norint efektyviai valdyti klasę, būtina nuosekliai ugdyti mokinių emocinį intelektą ir drąsą veikti pagal savo vertybes, o ne tik pagal grupės spaudimą.
Klasės emocinio mikroklimato ir vertybinių nuostatų analizė. Siekdamas geriau pažinti mokinius ne tik kaip akademinių žinių siekėjus, bet ir kaip asmenybes, stebėjau jų elgseną bei reakcijas vertybinių diskusijų metu. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tam, kaip mokiniai supranta tarpusavio pagalbą ir kokias pozicijas užima konfliktinėse situacijose.
KĄ VEIKIAU?
Taikiau diskusijos ir situacijų analizės metodą klasės valandėlės metu, stebėdamas, kaip mokiniai argumentuoja savo pasirinkimus.
Atlikau stebėjimą, fiksuodamas, kurie mokiniai drąsiai išsako savo nuomonę, o kurie linkę pritarti daugumai arba likti nuošalyje.
Analizavau mokinių atsakymus į pateiktus patyčių pavyzdžius, siekdamas identifikuoti „pasyviuosius stebėtojus“ klasės grupėje.
Vertinau tarpasmeninius ryšius neformalioje aplinkoje (pertraukų metu), kad suprasčiau klasės vidinę struktūrą ir susiformavusias grupeles.
03
PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS GLOBOJANT MENTORIUI REFLEKSIJA
Pedagoginė praktika globojant mentoriui Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijoje buvo esminis etapas, leidęs teorines istorijos ir geografijos didaktikos žinias pritaikyti realioje pamokos aplinkoje. Stebėdamas patyrusių mokytojų darbą bei pats planuodamas ir vesdamas pamokas, siekiau kurti įtraukią, technologiškai pažangią ir aiškiais pasiekimų kriterijais grįstą ugdymo aplinką.
KAIP SEKĖSI?
STEBĖTŲ VEIKLŲ ANALIZĖ IR DIDAKTINĖS ĮŽVALGOS
Mentorės Ramunės Liesytės ir mokytojos Ligitos Urbonienės pamokų stebėjimas suteikė vertingų pamokų struktūros valdymo įžvalgų.
Metodų kaita: Geografijos pamokoje apie žemynų dreifą supratau, kaip svarbu derinti pasyvų stebėjimą (video) su kūrybine veikla (ateities žemėlapio braižymas), kad būtų išlaikyta mokinių motyvacija.
Informacijos paieška: Istorijos pamokoje apie LDK mokyklas pamačiau, kad mokiniai geriau įsisavina žinias, kai patys ieško atsakymų tekste, o ne tik klauso pasakojimo.
Refleksija: Pastebėjau, kad mokiniai geba įsivertinti savo pažangą, kai jiems pateikiami atviri klausimai apie sunkiausias užduotis, todėl tai tapo neatsiejama mano paties vestų pamokų dalimi.
UGDYMO PROCESO ORGANIZAVIMAS: SĖKMĖS IR PEDAGOGINIAI IŠŠŪKIAI
Ugdymo proceso planavimas buvo orientuotas į turinio ir technologijų dermę.
Sėkmė: Geriausiai sekėsi valdyti klasę per judriuosius metodus, kurie padėjo mokiniams fiziškai išsikrauti ir susikaupti darbui su vadovėliu. Istorijos pamokoje sėkmingai išnaudojau SMART lentos galimybes įsivertinimui, kas padėjo išlaikyti vizualų kontaktą su mokiniais.
Iššūkiai: Didžiausias iššūkis buvo tikslus įsivertinimo kriterijų suformulavimas. Pirmosiose pamokose kriterijai buvo per daug abstraktūs, tačiau vėliau, remiantis mentorės patarimu, juos sukonkretinau, kas leido mokiniams aiškiau suprasti savo pažangą.
MENTORYSTĖ IR GRĮŽTAMASIS RYŠYS KAIP PROFESINIO AUGIMO PAGRINDAS
Bendradarbiavimas su mentoriais buvo esminis tobulėjimo veiksnys.
Kriterijų konkretumas: Mentorė Ramunė Liesytė pastebėjo, kad pirminiame plane už įsivertinimo būdus gavau žemesnį balą dėl netikslių kriterijų. Tai paskatino mane IST-2 pamokoje suformuluoti kriterijus taip tiksliai, kad buvau įvertintas maksimaliu balu.
Įtrauktis: Mokytoja L. Urbonienė padėjo suprasti, kaip biologines sąvokas aiškinti paprasčiau, kad į procesą įsitrauktų ir SUP mokiniai.
Nepamokinio renginio „Pažink savo aplinką: orientacinis žygis su žemėlapiu“ temą nulėmė siekis perkelti geografines žinias į praktinę aplinką.
Pilietiškumas: Veikla buvo susieta su Vasario 16-osios minėjimu, skatinant mokinius pažinti savo miestą.
Pavyko: Darbas porose ir taškų rinkimas pagal didelio mastelio žemėlapį sukūrė azartišką atmosferą, o mane nustebino ir tai, jog mokiniai sėkmingai taikė orientavimosi įgūdžius.
Kitas kartas: Kitąsyk skirčiau daugiau laiko trasos planavimui, kad būtų išvengta ilgesnių pertraukų dėl nenumatytų oro sąlygų pokyčių.
NEFORMALIOJO UGDYMO INICIATYVOS IR PRAKTINĖS SĄVEIKOS REFLEKSIJA
PROFESINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTOTĖ IR TOBULINIMO PERSPEKTYVOS
Visuose pamokų planuose integravau technologijas: „YouTube“, „Kahoot“, SMART lentą, portalus meteo.lt bei LTGEO. Tai padarė ugdymą šiuolaikišką ir padėjo mokiniams lengviau įsisavinti vizualią informaciją.
APIBENDRINUS.
Atlikta praktika patvirtino, kad mokytojo darbas reikalauja ne tik gilių dalykinių žinių, bet ir gebėjimo operatyviai valdyti technologijas bei kurti aiškias taisykles. Supratau, kad mokiniai labiausiai įsitraukia tada, kai veikla yra praktinė, o jų pasiekimai įvertinami skaidriai ir motyvuojančiai. Ateityje prioritetą teiksiu kritinio mąstymo ugdymui ir individualizuotoms motyvavimo strategijoms.
PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS GLOBOJANT MENTORIUI REFLEKSIJA
Taip pat sustiprėjo pažinimo kompetencija dirbant su SUP mokiniais – išmokau individualizuoti užduotis taip, kad mokinys su pagalba atliktų tą patį darbą kaip ir visa klasė.
Sėkmingiausiai išugdžiau skaitmeninę kompetenciją.
PEDAGOGO ASISTENTO PRAKTIKA
Atlikta
Panevėžio ,,Šaltinio” progimnazijoje
Pirmąją praktiką atlikau Panevėžio Šaltinio progimnazijoje, kur gilinausi į pedagogo profesijos ypatumus. Bendradarbiaudamas su mentoriumi, įgijau praktinių įgūdžių ir stebėjau, kaip teoriniai principai sėkmingai taikomi ugdymo procese.
STEBĖTŲ PAMOKŲ PROTOKOLAI
01 ISTORIJA
02 GEOGRAFIJA
MOKYTOJO ASISTAVIMAI
UGDYMOSI PLANAVIMAS
Įrašo data
2024-12-12
Veiklos pavadinimas ir glaustas aprašymas
Geografijos pamokos planavimas. Kartu su geografijos mokytoja planavome pamoką tema „Lietuva Europoje“. Aiškinomės, kokius tikslus ir uždavinius reikėtų kelti, kokias užduotis pasirinkti, kad mokiniai galėtų gilintis į temą, suprastų Lietuvos vietą Europoje ir jos ypatumus. Parengėme vizualines priemones bei užduotis diskusijoms.
KĄ VEIKIAU?
Dalyvavau diskusijoje su mentoriumi, kur aptarėme pamokos tikslus – skatinti mokinių supratimą apie Lietuvos vietą Europoje bei jos kultūrinius ir politinius ryšius.
Prisidėjau prie užduočių kūrimo. Pavyzdžiui, pasiūliau užduotį analizuoti Europos žemėlapį ir nustatyti, kokiose sąjungose Lietuva dalyvauja.
Parengiau skaidres su vaizdine medžiaga, įskaitant Lietuvos ir Europos žemėlapį, ryškius pavyzdžius, kaip Lietuva prisideda prie Europos kultūros ir politikos.
Sukūriau refleksijos klausimus mokiniams, kad jie galėtų pamokos pabaigoje aptarti, ką naujo išmoko apie Lietuvos ir Europos sąsajas.
KĄ IŠMOKAU?
Supratau, kaip svarbu planuojant pamoką pritaikyti medžiagą prie mokinių grupės poreikių ir užtikrinti, kad kiekvienas mokinys galėtų aktyviai dalyvauti. Mokytojos pateiktos rekomendacijos dėl užduočių ir diskusijų organizavimo padėjo geriau suprasti, kaip integruoti interaktyvias veiklas.
01
MOKYTOJO ASISTAVIMAI
UGDYMO APLINKŲ KŪRIMAS
Įrašo data
2024-12-05
Veiklos pavadinimas ir glaustas aprašymas
Mokinių suolų aukščio pritaikymas jų ūgiui – ugdymo aplinkos kūrimas. Pamokos metu pastebėjau, kad klasės suolų aukštis neatitinka mokinių ūgio. Dėl to buvo pažeidžiamos higienos normos ir sudaromos sąlygos netaisyklingai laikysenai, o tai galėjo neigiamai paveikti mokinių sveikatą. Informavau mokytoją apie šią situaciją, ir ji inicijavo problemos sprendimą. Mokyklos stalius sureguliavo suolų aukščius, atsižvelgdamas į mokinių ūgio skirtumus, taip pagerindamas klasės fizinę aplinką.
KĄ VEIKIAU?
Pastebėjau ir įvardijau problemą, susijusią su mokinių darbo vietų neatitikimu higienos reikalavimams.
Informavau mokytoją apie situaciją, atkreipdamas dėmesį į galimą žalą mokinių sveikatai.
Sekiau problemos sprendimo procesą – stebėjau, kaip mokytoja koordinavo veiksmus su mokyklos personalu.
Pastebėjau, kad tinkamai pritaikyta darbo vieta padidino mokinių dėmesingumą ir pagerino mokymosi efektyvumą.
KĄ IŠMOKAU?
Supratau, kaip svarbu laiku pastebėti fizinės aplinkos trūkumus ir juos spręsti bendradarbiaujant su mokyklos bendruomene. Taip pat įsitikinau, jog tinkamai pritaikyta mokymosi erdvė tiesiogiai prisideda prie mokinių komforto, sveikatos ir ugdymo kokybės. Mokytojos pavyzdys parodė, kaip galima greitai ir efektyviai organizuoti ugdymo aplinkos tobulinimą, siekiant palankaus mikroklimato ir saugios fizinės erdvės kūrimo.
02
MOKYTOJO ASISTAVIMAI
MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS IR ĮSIVERTINIMAS
Įrašo data
2024-12-19
Veiklos pavadinimas ir glaustas aprašymas
Kontrolinio darbo vertinimo kriterijų analizė. Išnagrinėjau kontrolinio darbo, kurį mokiniai rašė, vertinimo kriterijus. Mokytoja buvo parengusi tikslią ir išsamią vertinimo kriterijų lentelę, kuri aiškiai apibrėžė, kokie yra gero darbo reikalavimai, kaip skirstomi taškai ir kokie rezultatai reikalingi tam tikram pažymiui gauti. Mokiniai su šia lentele buvo supažindinti iš anksto, todėl jie galėjo įsivertinti savo darbo kokybę dar prieš vertinimo procesą.
KĄ VEIKIAU?
Išnagrinėjau mokytojos parengtą kontrolinio darbo vertinimo kriterijų lentelę ir jos taikymo principus.
Įvertinau, kaip mokiniai buvo informuoti apie vertinimo kriterijus, ir pastebėjau, kad jie iš anksto žinojo darbo reikalavimus bei pažymių skaičiavimo sistemą.
Analizavau, kaip tiksliai apibrėžti vertinimo kriterijai padeda mokiniams geriau suprasti užduoties struktūrą ir siekti aiškiai išreikštų tikslų.
Stebėjau, kaip mokiniai naudojosi vertinimo lentelėje pateikta informacija ir kaip tai skatino jų savarankiškumą bei užtikrino vertinimo proceso skaidrumą.
KĄ IŠMOKAU?
Supratau, kaip svarbu mokiniams suteikti aiškią informaciją apie vertinimo kriterijus, siekiant užtikrinti jų pasitikėjimą vertinimo sistema. Mokytojos pavyzdys parodė, kad gerai parengta vertinimo lentelė ne tik skatina mokinius siekti aukštesnių rezultatų, bet ir padeda jiems geriau suvokti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
03
ASISTENTO PEDAGOGINĖS PRAKTIKOS REFLEKSIJA
Stebėdamas geografijos ir istorijos pamokas, kurias vedė mokytojos, supratau, kaip svarbu naudoti įvairius metodus, kad būtų skatinama mokinių motyvacija ir įsitraukimas. Geografijos pamokoje, nagrinėjant „Pasaulio regionų ekonominius skirtumus“, mokytoja pasitelkė interaktyvią žemėlapio analizę – mokiniai buvo suskirstyti į grupes ir gavo skirtingus regionus, kuriuos analizavo, naudodamiesi statistiniais duomenimis. Jie turėjo nustatyti pagrindinius skirtumus ir juos paaiškinti, o po to pristatyti savo išvadas. Toks metodas ne tik skatino mokinių aktyvumą, bet ir lavino jų gebėjimą bendradarbiauti bei kritiškai mąstyti. Istorijos pamokoje, kurioje buvo nagrinėjama Gedimino laiškų svarba Lietuvai, mokytoja pristatė šaltinius – originalius laiškų ištraukas bei jų vertimus. Pamokos metu mokiniai dirbo grupėmis, siekdami atsakyti į klausimus, kaip šie laiškai prisidėjo prie Lietuvos tarptautinio pripažinimo ir užsienio amatininkų pritraukimo į Vilnių. Diskusijos metu mokytoja skatino mokinius įsivaizduoti save to meto pirklių ar amatininkų vietoje ir argumentuoti, kodėl jie, remdamiesi laiškais, norėtų (ar nenorėtų) atvykti į Lietuvą. Toks užsiėmimas ne tik įtraukė mokinius, bet ir padėjo jiems suprasti šaltinių analizės reikšmę bei kontekstą. Šių pamokų metu supratau, kad mokiniai lengviau įsisavina žinias, kai užduotys yra aiškiai struktūruotos, o informacija pateikiama skirtingais formatais – tekstu, vaizdais ar net per praktinius veiksmus. Be to, refleksijos užduotys pamokos pabaigoje, pavyzdžiui, klausimai „Kuri užduotis buvo sunkiausia?“ arba „Kaip manote, kokią įtaką šie laiškai turėjo Lietuvai?“, padėjo mokiniams įvertinti savo mokymąsi ir giliau suprasti temą.
MENTORIŲ VEDAMŲ PAMOKŲ STEBĖJIMO IR DALYVAVIMO NAUDA
ASISTAVIMO PATIRTIS
Asistuodamas geografijos pamokoje „Gyvasis dykumų pasaulis“, padėjau mokiniams atlikti užduotį, kurios metu jie analizavo dykumų augalus ir gyvūnus bei jų prisitaikymą prie ekstremalių gyvenimo sąlygų. Mokiniai dirbo grupėse – kiekviena grupė tyrė tam tikrą augalų arba gyvūnų grupę, naudodamiesi pateikta medžiaga bei mokytojos rekomenduotais šaltiniais. Mano užduotis buvo padėti mokiniams suprasti pateiktą informaciją, pavyzdžiui, paaiškinti, kaip kupranugario kupros struktūra padeda jam kaupti energiją ar kaip kaktusai prisitaiko prie vandens trūkumo. Kai kurie mokiniai kėlė klausimų, kaip šios savybės pritaikomos skirtingose dykumose, todėl teko įtraukti papildomus paaiškinimus. Istorijos pamokoje „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai ir jų įvairovė“ padėjau mokiniams dirbti su šaltiniais apie Vilniaus, Kauno ir Trakų miestų skirtumus viduramžiais. Užduotis buvo remiantis pateiktais šaltiniais aprašyti, kuo šie miestai skyrėsi pagal ekonominę veiklą, gyventojų sudėtį ir strateginę reikšmę. Vienoje grupėje pastebėjau, kad mokiniai stokojo aiškumo, kaip susieti duotus faktus su tema, todėl padėjau jiems identifikuoti pagrindinius šaltinyje pateiktus aspektus ir pasiūliau pradėti nuo klausimo, kokį vaidmenį miestai atliko LDK valdymo sistemoje. Abi pamokos suteikė galimybę įgyti daugiau pasitikėjimo aiškinant sudėtingesnę medžiagą mokiniams ir prisidėti prie jų darbo struktūravimo.
BENDRADARBIAVIMAS SU MENTORIUMI
Bendradarbiaudamas su geografijos ir istorijos mokytojomis, gavau daug vertingų įžvalgų apie pamokų planavimą ir vedimą. Geografijos mokytoja, prieš pamoką „Gyvasis dykumų pasaulis“, kartu aptarė su manimi, kaip padalinti užduotis grupėms, kad kiekvienas mokinys jaustųsi įtrauktas. Ji taip pat patarė, kaip paaiškinti sudėtingesnes biologines sąvokas paprastesne kalba, kad visiems būtų aišku. Istorijos mokytoja, planuodama pamoką apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestus, įtraukė mane į užduočių kūrimą. Ji pasiūlė, kaip pateikti šaltinius taip, kad mokiniai lengviau suprastų jų esmę, ir paaiškino, kaip motyvuoti mokinius aktyviau diskutuoti, užduodant atvirus klausimus. Toks bendradarbiavimas padėjo geriau suprasti, kaip derinti turinį su mokinių gebėjimais, ir leido išbandyti praktiškus metodus pamokose.
ĮGYTOS PATIRTIES REIKŠMĖ IR TOBULĖJIMO SRITYS
Praktikos metu įgyta patirtis buvo labai reikšminga, nes leido geriau suprasti, kaip organizuoti ir valdyti mokymosi procesą. Geografijos pamokoje „Svečiuose pas Sacharos tuaregus“ stebėjau, kaip mokytoja įtraukdavo mokinius į veiklą, skatindama juos diskutuoti apie kultūros ir gamtinių sąlygų sąsajas. Asistuodamas, padėjau mokiniams analizuoti pateiktą informaciją apie Sacharos regioną, aiškinau, kaip tuaregų gyvenimo būdas pritaikytas prie atšiaurios aplinkos. Ši veikla parodė, kaip svarbu parinkti aiškiai pateiktą medžiagą ir ją papildyti pavyzdžiais, kurie susiję su mokinių interesais. Istorijos pamokoje „Europos socialinė įvairovė“ dalyvavau organizuojant grupinę užduotį, kur mokiniai turėjo analizuoti socialinių sluoksnių skirtumus ir jų ryšį su viduramžių miestų gyvenimu. Pastebėjau, kad dalis mokinių nesuprato šaltinių kalbos, todėl aiškinau pateiktas sąvokas paprasta kalba ir siūliau, kaip šaltinius susieti su užduotimi. Ši praktika leido suvokti, kaip svarbu ne tik valdyti klasę, bet ir pritaikyti užduotis bei paaiškinimus skirtingiems mokinių gebėjimų lygiams. Ateityje norėčiau tobulinti gebėjimą greitai reaguoti į netikėtus klausimus ir dar labiau įvaldyti kritinio mąstymo ugdymo metodus
PRAKTIKOS APIBENDRINIMAS
Atlikus asistento pedagoginę praktiką, mano supratimas apie mokytojo darbą tapo daug platesnis. Praktikos metu ne tik stebėjau, bet ir aktyviai dalyvavau pamokose, kas leido geriau suprasti, kaip svarbu derinti teoriją su praktika. Geografijos pamokoje apie Sacharos tuaregus, man teko padėti mokiniams susieti šaltinius su kasdieniu gyvenimu, kas buvo iššūkis, tačiau ir puiki mokymosi galimybė. Istorijos pamokoje apie Europos socialinę įvairovę išmokau, kaip svarbu sudominti mokinius, paaiškinant sudėtingas sąvokas paprastai ir aiškiai. Ši praktika taip pat atskleidė mano tobulėjimo sritis: greitesnį reagavimą į mokinių klausimus, individualių mokymo metodų taikymą ir mokinių motyvavimo strategijas. Man dar reikia išmokti geriau valdyti laiką ir struktūrizuoti pamokų turinį taip, kad jis būtų įdomus ir suprantamas visiems mokiniams.